Daugiau datu, susijusiu su Holokaustu rasite:

http://fcit.coedu.usf.edu/holocaust/timeline/timeline.htm
(Švietimo Kolegija - Pietu Floridos Universitetas)

http://motlc.wiesenthal.com/resources/education/timeline/index.html
(Simono Vyzentalio centras Los Andzele)

http://www.historyplace.com/worldwar2/holocaust/timeline.html

1889:
Austrijos Branau am Inn mieste gime Adolfas Hitleris (Balandzio 20)

1919:
Po Pirmojo Pasaulinio karo pasirašoma Versalio sutartis (Birzelio 28)

1921:
Hitleris isteigia SA (Sturmabteilung). Šie agresyvus jaunuoliai pagarseja kaip rudmarškiniai arba šturmuotojai. Organizacijos tikslas - ibauginti priešininkus, o jos nariai - buve kareiviai ir jaunuoliai, iš kuriu buvo atimta balso teise.

1923:
Vokietija ištinka baisi infliacija - 1 Amerikos doleris kainuoja 4 milijardus Vokietijos markiu. Po poros metu doleris buvo vertas 100 Vokietijos markiu.

1923:
Hitleris pabando uzimti valdzia surengdamas taip vadinama
(Lapkricio 8-11) 'alaus puca'. Jis suimamas ir pasodinamas i kalejima. Kalejime jis pradeda rašyti savo autobiografija 'Mein Kampf'.

1925:
'Mein Kampf' išleidziama.

1926:
Vokietijos mieste Frankfurte prie Maino gimsta Margo Frank, Anos sesuo.

1928:
Vokietijoje vyksta reichstago rinkimai. Naciu partija tesurenka 2,6 % balsu.

1929:
Didzioji Depresija apima visa pasauli. Nedarbo lygis Vokietijoje patrigubeja ir pasiekia 30%. Naciu partija zymiai sustipreja.

1929:
Frankfurte prie Maino gimsta Ana Frank. (Birzelio 12)

1930:
Reichstago rinkimuose ivyksta politinis luzis - Hitlerio NSDAP (naciai) surenka 18,3% balsu. NSDAP tampa antra pagal dydi partija Reichstage.

1932:
Reichstago rinkimuose Hitlerio partija surenka 37,2% balsu ir (Liepa) tampa didziausia partija Reichstage.

1932:
Per naujus rinkimus NSDAP surenka maziau, tik 33,1% balsu. (Lapkritis) Vokietijos kancleriu paskiriamas generolas Kurtas fon Šleicheris (Kurt von Schleicher), taciau jis neprilygsta Hitleriui.

1933:
Kurtas fon Šleicheris atsistatydina iš kanclerio pareigu. (Sausio 28)

1933:
Prezidento Pauliaus fon Hindenburgo (Paul von Hindenburg) (Sausio 30) paskyrimu Hitleris tampa Vokietijos kancleriu.

1933:
Hitleris ir jo partija laiko veltui nešvaisto - Vokietijoje (Vasario 2) uzdraudziamos visos politines demonstracijos.

1933:
Padegamas Vokietijos Reichstago pastatas. Hitleris kaltina (Vasario 27) komunistus.

1933:
Suimami visi 100 Reichstago nariai komunistai (Vasario 28)

1933:
Dachau ikuriama pirmoji koncentracijos stovykla (skirta tik (Kovo 22) Vokietijos pilieciams). Taip pat ikuriamos stovyklos Oranienburge, Estervegene ir Zachsenhage (Sachsenhage). Jas greitai uzpildo komunistai, socialistai bei darbo sajungos lyderiai. Per kelis menesius ten ikalinama dešimtys tukstanciu zmoniu. Metu pabaigoje stovyklose jau kali 150,000 politiniu oponentu.

1933:
Vokietijos kataliku vyskupai pareiškia savo lojaluma Hitleriui. (Kovo 28)

1933:
Ivyksta pirmasis oficialus zydu teisininku, gydytoju bei (Balandzio 1) krautuvininku boikotas. Po keliu menesiu zydams jau nebeleidziama dirbti mokymo, zurnalistikos, teatro, literaturos ir meno srityse bei ukininkauti.

1933:
Atleidziami visi aptarnavimo sferos darbuotojai, kuriu nors (Balandzio 11) vienas iš seneliu buvo zydas.

1933:
Hermanas Geringas ikuria Gestapa, Vokietijos slaptaja policija. (Balandzio 26)

1933:
Unter den Linden deginamos 'nevokiškos' knygos. Daugelio iš (Geguzes 10) ju autoriai - zydai.

1933:
Bet kokia politine opozicija naciu partijai yra uzdrausta ir (Liepos 14) istatymiškai baudziama.

1933:
Vokietijoje išleidziamas Palikuoniu su Paveldimomis Ligomis (Liepos 14) Prevencijos istatymas. Remiantis šiuo istatymu, sterilizuojami 'netinkamais' laikomi tevai (turintys dvasine negalia, epileptikai, kurtieji ar akli), o zmonems 'su defektais' atliekama 'eutanazija'.

1933:
Vokietija ir Vatikanas pasirašo sutarti, kuri dar labiau iteisina (Liepos 20) naciu rezima.

1933:
Sunerimes del ivykiu Vokietijoje Otto Frankas persikelia i (Rugsejo 15) Amsterdama, kur ikuria firma Opekta Werke.

1933:
Naciu partija ir Vokietija - vienas ir tas pats. (Gruodzio1)

1933:
Edita ir Margo Frank persikelia i Amsterdama.(Gruodzio 5)

1934:
Ana Frank persikelia i Amsterdama. (Vasaris)

1934:
Amsterdame Ana Frank pradeda lankyti vaiku darzeli.

1934:
Gestapo vadu paskiriamas Himleris. (Balandzio 30)

1934:
Nuzudomi SA lyderiai, o ši organizacija prijungiama prie (Birzelio 30) Vokietijos armijos.

1934:
Miršta prezidentas fon Hindenburgas ir Adolfas Hitleris (Rugpjucio 2) paskelbia save Vokietijos fiureriu. Nuo šiol visos karo pajegos tures asmeniškai prisiekti Hitleriui.

1935:
Pazeidziant Versalio sutarti, Vokietijoje pradedami verbuoti (Kovo 16) kareiviai.

1935:
Išleidziami antisemitiniai Niurnbergo istatymai, atimantys (rugsejo 15) zydams teise i Vokietijos pilietybe, bei kiti rasistiniai istatymai. Panašus istatymai išleidziami Lenkijoje, prasideda masiniai zydu puldinejimai.

1935:
I Vokietijos veliava ipaišoma svastika. (rugsejo 15)

1935:
Niurnbergo istatymu papildymais vokieciams uzdraudziama (Lapkricio26) tuoktis su romu (cigonu) bei afrikieciu kilmes zmonemis.

1936:
Vokietijos armija uzima Reino sriti; Europos valstybes (Kovo 7) nereaguoja.

1936:
Pirmieji masiniai romu (cigonu) areštai. Jie siunciami i Dachau (Liepos 12) koncentracijos stovykla.

1936:
Berlyne surengiamos vasaros olimpines zaidynes. Naciai (Rugpjucio 1-16) stengiasi irodyti ariju rases pranašuma. Vokietijos sportininkai laimi daugiausiai aukso medaliu, taciau vokiecius sutrikdo juodaodzio Amerikos atleto Jesse Owens laimeti keturi aukso medaliai. Paroda apie 1936-uju olimpiada: http://www.ushmm.org/olympics/index.html

1936:
Masiniai Jehovos liudytoju areštai. (Rugpjucio 28)

1937:
Hitleris pareiškia, kad Versalio sutartis nebegalioja. (Rugsejo 7)

1937:
Vokietija ir Japonija pasirašo militaristini Antikominterno (Lapkricio 25) pakta.

1937:
Universitetinese ligoninese gestapas sterilizuoja 385 maišytus su juodaodziais vokieciu vaikus.

1938:
Iš Rumunijos zydu atimama pilietybe. (Sausio 21)

1938:
Vokieciu kareiviai be pasipriešinimo uzima Austrija ir ji (Kovo 13) prijungiama prie Vokietijos. Anšliusas pavyksta.

1938:
Po 5 metu praleistu koncentracijos stovykloje, budamas (Geguzes 4) penkiasdešimties, miršta Karlas fon Ozickis (Carl von Osietsky). 1935 m. jis gavo Nobelio Taikos premija.

1938:
(Liepos 6-15) Evian-les-Bains ivyksta Eviano konferencija. Trisdešimt dvi šalys tariasi ar priimti (daugiau) zydu pabegeliu iš Vokietijos. Šiems pabegeliams pasaulis atsuka nugara. Tik Kosta Rika ir Dominikos respublika sutinka priimti daugiau zydu, taciau uz nemenka mokesti (nors uz kelis milijonus doleriu Dominikos respublika sutinka priimti 100,000 zydu, galiausiai jie priima 500). Pasaulio nenora padeti zydams naciai naudoja savo antisemitinei propagandai.

1938:
(Liepos 30) Amerikos pramonininkui Henriui Fordui Treciasis Reichas skiria 'Didziojo Vokietijos Erelio Kryziaus' ordina. Henris Fordas buvo aršus antisemitas ir neslepe savo simpatiju naciu vyriausybei. Jis reme Hitlerio kopima i valdzia ir savo gamyklose platino antizydiška propaganda. Veliau del karo jis apkaltino 'zydu bankininkus'.

1938:
(Rugpjucio 8) Mauthauzene (Austrija) ikuriama pirmoji koncentracijos stovykla.

1938:
Ivairus naciu oponentai, tarp ju daug generolu, kuria plana, (Rugsejis) kaip pašalinti Hitleri ir uzdaryti ji pamišeliu namuose, taciau del prastos organizacijos šis planas zlunga.

1938:
Ivyksta Miuncheno konferencija. Europos šaliu vadovams, uz (Rugsejo 29-30) leidima aneksuoti Cekijos respublikai priklausancia Sudetu sriti, Hitleris duoda melaginga pazada, baigti karinius veiksmus. Sudetai uzimami jau po keliu dienu.

1938:
Vokietijoje i visu zydu pasus irašoma raide 'J'. Tai buvo atlikta (Spalio 5) Šveicarijos prašymu, siekiant apsisaugoti nuo nelegaliai i šios šalies teritorija patenkanciu zydu.

1938:
Pirmas Lenkijos zydu deportavimas iš Vokietijos. (Spalio 28)

1938:
Lenkijos zydas Heršlis Grynspanas Paryziuje nušauna Vokieciu (Lapkricio 7) pareiguna Ernsta fon Rata.

1938:
Vokietijoje ir Austrijoje vyksta Kristallnacht (Krištoline (Lapkricio 9-11) Naktis), kurios metu visame Vokietijos reiche puolami zydai. Sugriaunama ir sudeginama tukstanciai zydams priklausiusiu parduotuviu ir sinagogu. Apie 30,000 zydu vyru ir berniuku suimama ir pasiunciama i Buchenvaldo, Dachau ir Zachsenhauzeno koncentracijos stovyklas. Lapkricio 11 d. vyksta zydu pogromas Bratislavoje (Slovakija). Paroda apie Kristallnacht: http://www.ushmm.org/kristallnacht/frame.htm

1938:
Visi zydu vaikai pašalinami iš viešuju mokyklu. JAV (Lapkricio 15) atšaukia savo ambasadoriu iš Vokietijos.

1938:
Vokietija ir Prancuzija pasirašo nepuolimo pakta. (Gruodzio 6)

1938:
Apie 10,000 zydu vaiku leidziama (be palydos) vykti i Didziaja Britanija taip vadinamu 'Vaiku Transportu'. Didzioji ju dalis daugiau niekada nepamatys savo tevu.

1939:
Hitleris savo kalboje grasina išnaikinti 'zydiška rase'. (Sausio 30)

1939:
Italijoje priimami zydams priešiški istatymai. (Vasario 9)

1939:
Vokietijos armija isiverzia i Cekoslovakija, taciau (Kovo 15) pasipriešinimo nesulaukia.

1939:
Vokietija uzpuola Lenkija ir Antrasis Pasaulinis karas tampa (Rugsejo 1) neišvengiamas. Lenkijos zydai priverciami deveti zvaigzde (Dovydo zvaigzde). Iš pradziu zvaigzdziu spalvos skyresi, bet paskui isivyravo geltona. Tik uzpuolus Lenkija, SS Einsatzgruppen (mobilus smogiku buriai) pradeda zudyti Lenkijos zydus bei kataliku inteligentija. Po dvieju dienu, rugsejo 3 d. Didzioji Britanija ir Prancuzija paskelbia Vokietijai kara.

1939:
Lenkija pasiduoda. Ja pasidalina Rusija ir Vokietija. (Rugsejo 28)

1939:
Hitleris isako pradeti 'eutanazijos kampanija'. Iš pradziu (Spalis) Lenkijoje, netoli Dancigo, SS masiškai zudo zmones su 'proto defektais'. Iki 1941 m. buvo nuzudyta per 70,000 'neigaliu' zmoniu, suleidziant jiems mirtina doze nuodu arba nunuodijant dujomis. Oficialiai ši kampanija baigesi1941 m., taciau ir po to ji buvo vykdoma, tik ne taip viešai. Iki karo pabaigos buvo nuzudyta tarp 200,000 ir 250,000 zmoniu. Didzioji dalis Vokietijoje. Ši zudymo kampanija naciams buvo tarsi busimu masiniu zudyniu repeticija.

1939:
Vokieciu generolai ruošia samoksla prieš Hitleri. Ju planas (Lapkricio 8) nuzudyti fiureri netoli Miuncheno beveik pavyksta.

1939:
SS vado Himlerio isakymu visiems zydams, kurie neatvyks i (Lapkricio 29) deportavima gresia mirties bausme.

1940:
Vyksta pirmieji zydu deportavimai iš Vokietijos. Beveik tuo (Vasario 12-13) pat metu deportuojami pirmieji romai.

1940:
Tukstanciai zydu (daugiausia iš Austrijos) bega i Šanchaju, (Balandzio 1) (Kinija). Viena Šanchajaus dalis gauna 'Mazosios Vienos' pavadinima.

1940:
Vokietija uzpuola Danija. Po to, Nyderlandus, Belgija, (Balandzio 9) Liuksemburga ir Prancuzija. Palaipsniui atimamos šiu šaliu pilieciu zydu teises.

1940:
Himleris Rudolfui Hesui duoda isakyma buvusius lenku (Balandzio 27) armijos barakus paversti Aušvico mirties stovykla. Pirmosios aukos (daugiausia iš Lenkijos) atgabenamos birzelio menesi. Tarp pirmuju atvykeliu buvo daug mokytoju, kunigu ir nezydiškos kilmes lenku. Masinems zudynems Lenkijoje greitai kuriamos naujos mirties stovyklos: Chelmno, Treblinka, Belzec, Sobibor ir Majdanek.

1940:
Italija tampa Vokietijos sajungininke 2-ajame Pasauliniame (Birzelio 10) kare.

1940:
Po kruvinu išpuoliu prieš zydus, Rumunijoje priimami zydams (Rugpjucio 10) priešiški istatymai.

1940:
Iš Lietuvos miesto Kauno atšaukiamas Japonijos konsulas (Rugsejo 1) Chiune Sugihara. Prieš savo vyriausybes valia, jis zydams išraše per 3500 išvykimo vizu. Paskutines vizas jis pasiraše traukiniui išvykstant iš Lietuvos. Jo istorija: http://motlc.wiesenthal.com/exhibits/index.html

1940:
Sukuriama Berlyno-Romos-Tokijo ašis, prie kurios (Rugsejo 27) netrukus prisijungia Vengrija, Rumunija ir Slovakija.

1940:
Su naciais bendradabiaujanti Prancuzijos Viši vyriausybe (Spalio 3) išleidzia zydams priešiškus istatymus, panašius i Niurnbergo istatymus Vokietijoje.

1940:
Visiems Varšuvos zydams liepiama persikelti i Varšuvos geta. (Spalio 12) Lapkricio 15-16 d.d. getas atskiriamas nuo likusio miesto.

1940:
Otto Frankas perkelia Opekta Werke i patalpas, esancias (Gruodzio 1) Prinsengracht 263.

1941:
I Varšuvos geta sukemšama apie 400,000 zydu. Auga (Ziema/pavasaris) pogrindinis pasipriešinimo judejimas. Tukstanciai zmoniu miršta iš bado.

1941:
Vokietija uzpuola Tarybu Sajunga, tai vadinasi 'Barbarosos (Birzelio 22) Operacija'. Smogiku buriai greitai imasi masiniu Rusijos zydu, romu bei komunistu zudyniu.

1941:
Aušvice išbandomos duju kameros: nuzudoma apie 600 (Rugsejo 3) pirmuju Sovietu belaisviu ir 300 zydu.

1941:
Vokietijos zydams liepiama deveti geltona zvaigzde. (Rugsejo 19)

1941:
Per vienas baisiausiu Holokausto metu ivykdytu masiniu (Rugsejo 29-30) zudyniu, Ukrainoje, Babij Jare, per 2 dienas nuzudoma per 30,000 Kijevo zydu. Tarp zuvusiu - daug vaiku. Tai atsakomasis smugis uz 1000 vokieciu kareiviu mirti Sovietu kariu paspestuose spastuose.

1941:
Ana Frank ir jos sesuo Margo Amsterdame lanko zydiška vidurine mokykla. Prieš Olandijos zydus imamasi vis ziauresniu priemoniu.

1942:
Berlyno Vanze priemestyje naciai surengia konferencija, (Sausio 20) kurioje priima sprendima išzudyti likusius 11 milijonu Europos zydu. Tai pavadinama Endlösung (Galutinis Sprendimas). Susitikimas tetruko 90 minuciu.

1942:
Franku šeimai, kaip ir kitiems Nyderlandu zydams, liepia (Balandzio 29) nešioti geltona zvaigzde.

1942:
Gimtadienio proga Ana gauna dovanu dienorašti, kuri (birzelio 12) pavadina 'Katyte'. Per kitus du metus šiame dienoraštyje ji aprašys ja supusius ivykius, savo mintis ir jausmus.

1942:
Anos sesuo Margo gauna šaukima prisistatyti naciams del (Liepos 5) deportacijos. Netrukus Franku šeima pasislepia Prinsengracht 263 priestate.

1942:
Slaptavieteje prie Franku šeimos prisijungia van Danu šeima (Liepos 13) (tikra pavarde van Pels).

1942:
Prie besislapstanciu prisijungia ponas Duselis (tikras vardas (Lapkricio 16) Fridrichas Pfeferis).

1943:
Varšuvos geto sukilimas. Ten like gyventi 40,000 zmoniu. (Balandzio 19 - Vokieciu kariuomenei pasipriešina apie 700. Kovos trunka geguzes 16) beveik menesi, taciau, galiausiai naciai išzudo visus geto gyventojus. Paroda apie Varšuvos geta: http://motlc.wiesenthal.org/exhibits/dignitydefiance/

1943:
Sukilimas Sobiboro mirties stovykloje. 300 pasmerktuju (Spalio 14) pavyksta pabegti.

1943:
Vatikano valstybes sekretorius Maljone (Maglione) pareiškia, (Spalio 16) kad Vatikanas nesmerkia Vokietijos uz Italijoje prieš zydus vykdoma politika.

1944:
Pabegeliai iš Aušvico (du Slovakijos zydai) detaliai nupasakoja (Balandzio 10) masines zudynes toje mirties stovykloje. 'Laisvaji pasauli' ši informacija pasiekia birzelio menesi.

1944:
Europoje D diena. Sajungininku kariai nusileidzia Prancuzijoje (Birzelio 6) ir pradeda vaduoti Europa nuo naciu.

1944:
I Budapešta atvyksta švedu diplomatas Raulis Valenbergas. (Liepos 9) Galiausiai nuo mirties jis išgelbsti dešimtis tukstanciu zydu.

1944:
Dar vienas nesekmingas pasikesinimas i Hitlerio gyvybe. (Liepos 20)

1944:
Paskutinis irašas Anos Frank dienoraštyje. (Rugpjucio 1)

1944:
Slaptojo priestato gyventojai išduodami ir suimami zaliosios (Rugpjucio 5) policijos. Miep Gies stalciuje paslepia Anos Frank dienorašti tikedamasi grazinti ji Anai po karo.

1944:
Slaptojo priestato gyventojai atgabenami i Vesterborko (Rugpjucio 8) paskirstymo stovykla.

1944:
JAV karo reikalu ministro padejejas iš tremtyje esancio Cekijos (Rugpjucio 9) konsulato gauna prašyma subombarduoti gelezinkelio begius, vedancius i Aušvica. Šis prašymas atmetamas (tai ivyko keleta kartu), nes Amerikai, siekianciai pergales kare prieš Vokietija, bombarduoti kelius i Aušvica pasirode nepakankamai svarbu.

1944:
Slaptojo priestato gyventojai nugabenami i Aušvico mirties (Rugsejo 3) stovykla. Tada traukinys iš Vesterborko i Aušvica išvyko paskutini karta.

1944:
Aušvice zusta ponas van Danas. (apie rugsejo 6)

1944:
Aušvico gyventojai uzpuola apsauga ir paslapcia ineštais (Spalio 6/7) sprogmenimis susprogdina viena iš keturiu krematoriumu.

1944:
Ana, Margo ir ponia van Dan išgabenamos i Bergen-Belzena. (Lapkritis)

1944:
Neuengamo koncentracijos stovykloje miršta ponas Duselis. (apie gruodzio 20)

1945:
Aušvice iš bado miršta ponia Frank. (apie sausio 6)

1945:
Aušvicas Išvaduojamas. (Sausio 27)

1945:
Sovietu armijai išvadavus Aušvica, išsigelbsti Oto Frankas. (Sausio 27) Kaip veliau paaiškeja, jis - vienintelis likes gyvas Slaptojo Priestato gyventojas. Po Aušvico išlaisvinama daug kitu koncentracijos stovyklu. Išsekinti bado ir nuo ligu po to dar miršta tukstanciai zmoniu. Deja, juos išvadavo per velai.

1945:
Bergen-Belzene nuo šiltines ir bado miršta Ana ir Margo (Kovas) Frank. Ju mirtis skiria kelios dienos. Po menesio, balandzio 15-taja, šia stovykla išvaduoja britu armija.

1945:
Amerikos japonu kareiviai išvaduoja Dachau koncentracijos (Balandzio 29) stovykla. Paradoksalu, taciau tuo pat metu daugelio ju šeimu nariai kali internavimo stovyklose JAV.

1945:
Berlyne nusizudo Adolfas Hitleris. (Balandzio 30)

1945:
Terezynštate miršta ponia van Dan, o Mauthausene Pieteris (apie geguzes 5) van Danas.

1945:
Nacistine Vokietija pasiduoda. (Geguzes 7)

1945/1946:
Vokietijos mieste Niurnberge vyksta naciu karo nusikalteliu (Birzelis/liepa) teismas. Jie kaltinami: (1) nusikaltimais prieš taika; (2) karo nusikaltimais; (3) nusikaltimais prieš zmonija; ir (4) samokslu vykdant visus minetus nusikaltimus. Uz nusikaltimus nuteisiama 12 naciu. 1946-tuju gruodzio 16 d. Jungtinese Valstijose i teisma patraukiami vyriausieji nacistines Vokietijos gydytojai. Paroda apie tai: http://www.ushmm.org/research/doctors/index.html

1947:
Pirma karta išleidziamas Anos Frank dienoraštis (sutrumpintas variantas).

1948:
Pasirašoma Pasauline Zmogaus Teisiu Deklaracija.

1960:
Slaptajame Priestate atidaromas muziejus, kurio tikslas suteikti ziniu bei uzkirsti kelia nepakantumui.

1980: